Mano nuotrauka
Sveiki, Esu Inga. Ilgą laiką ieškojau geros idejos, kurios procesas kaitintu mano sielą, o jos vaisiai atneštų tikrą palaimą kūnui. Visai netikėtai, kaip žaibas idėjos įsiskverbė į mano erdvę ir sujaukė jau senai nusistovėjusius jausmus. Kasdieninė rutina nebeatrodė tokia įkiri, o visi daigtai įgavo naujas ir ryškesnes spalvas:) Mielos Moterys, Mergaitės, Mylimos Princesės - kviečiu ir jus bent vieną kart prisiliesti prie bet kokios Meno israiskos ir pasijust nekasdieniska, ipatinga.. Ir Dvasiskai TURTINGA!!!

snaiges

Delnuose tirpstančios snaigės










Kai krenta pirmosios snaigės naktį 

– dairaus aplink aš tamsoje

Mėnulis šypsos, žiūri į mane 

– tokia laiminga snaigių glėbyje.

Ant blakstienų snaigės krenta, viena, antra, 

jų draugės dar ir dar viena

Tam galo nėra šios nakties tyloje

O kai žaidimas man sus snaigėm nusibodo 

– namo ėjau ir paslydus nukritau


Ir pamačiau gražiausia vaizdą


Prie mano veido buvo vėl gi snaigės


Raštų gausumu pasaulį jos neprilygo niekam, 

tačiau manęs jos baidės

Nes užkritusios ant mano skruosto 

- vandens lašu jos nuteka

Ir grožėtis nieks jomis negali

Nes pavirtusios lašu jos palieka savo snaigių šalį






Pamiškėse baigia tirpti sniegas. Sako, kad kažkurią naktį dar snigo. Galbūt paskutinį kartą, nes jau pavasaris. Snigo retomis pavienėmis snaigėmis. Kiekviena iš jų buvo nuostabi, kiekviena buvo nepakartojama. Tereikėjo tik sustoti ir gerai gerai įsižiūrėti. Juk kiekvienas galime matyti tai, ką norime: arba purviną sniegą, arba stulbinančias snaiges. Bet rinkdamiesi, geriau patikėkime japonais, kurie tam turi netgi specialų žodį „jukinti" - „grožėjimasis sniegu".

Iš snaigių gyvenimo

  • Snaigė net 95 proc. susideda iš oro, todėl jos tankumas yra labai mažas ir ji žemėn krinta vos 0,9 km per valandą greičiu.
  • Sniegą galima valgyti, tačiau energijos sąnaudos jam suvalgyti yra daug didesnės negu jo kaloringumas.
  • Ašigalyje sniegas būna toks tvirtas, kad kertamas kirviu jis skamba tarsi būtų atsitrenkęs į geležį.
  • Neįtikėtina, tačiau daugiau kaip pusė pasaulio gyventojų sniegą yra matę geriausiu atveju tik fotografijose.
  • Pats šalčiausias ledas yra Antarktidos ledynuose (-60 laipsnių C). Jis daug „šiltesnis" Grenlandijoje - 28 laipsniai C. Paties šilčiausio ledo temperatūra Alpėse ir Skandinavijos kalnuose svyruoja apie 0 lapsnių C.
  • Amerikos mokslininkai išleido 26,4 mln. JAV doleriu sužinoti faktui, kad snaigės formuojasi iš garų, išvengdamos lietaus susiformavimo fazės.
  • Tekančios Saulės šalies feodalas Tosicura Onakami Doy su japonams būdingu tikslumu ir skrupulingumu nupiešė 97 „sniego gėles".
Pirmoji legenda apie sniegą


Kai buvo įveikti sukilę angelai, jie prarado savo baltuosius sparnus. Jų baltos plunksnos padengė žemę spindinčiu kilimu. Taip atsirado sniegas ir prasidėjo pirmoji žiema.




Snaigės per mikroskopą


Snaiges per mikroskopą fotografavo Kalifornijos technologijos instituto fizikas Kennethas Libbrechtas. Jis sukūrė specialų interneto puslapį www.snowcrystals.com, kuriame sudėtos gražiausios Šiaurės Ontarijo, Aliaskos, Vermonto, Mičigano ir Siera Nevados kalnų snaigių nuotraukos.












Танцуют белые снежинки
Сегодня в небе белый вальс,
Словно хрустальные пылинки
Они покроют все тот час. И пусть их танец - лишь мгновенье,
Не умалить тем красоты,
Их малость - путь к соединенью,
А краткость - знак большой судьбы!















Mielos Moterys, mergaitės, Deivės 

Tekrinta baltos snaigės, atnešdamos Jums gražią viltį ir tikėjimą.