Musu namai..

Neskubėkime...

Skubėdami

Prarandam

Ir išmėtom,

Ir nepamatom

Skrisdami

Dvasia,

Nei uogos sirpstančios iš lėto,

Nei skausmo gero draugo akyse

Tiktai paskui,

 Kada jau visko turim,

Jau sendami,

Pajuntame staiga

Į pačią širdį

Priekaištą ar dūrį –

Užlieja juodo

Išgąsčio banga,

Kad mes

Visai be reikalo skubėjom,

Kad nardėm

Tarp beprasmių

Reikalų,

Kažką svarbaus praleidom ir praėjom

Ir jau nepataisyti.

Per vėlu.

Padėkokime mylimiems žmonėms,

kad jie yra mūsų gyvenime

Išvydę jų nuoširdžias šypsenas,

Pasijusite laimingi ir ypatingi

Padarykime tai, kol dar ne vėlu..

Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką jis gali, o vaikosi to, ko jis nesupranta.

Kaip bitės renka medų, taip ir 

žmogus ku­ria savo namus 

neskubėdamas, metų me­tais. Ir tai 

natūralu, nes namai – tai jo nu­eito 

kelio atspindys. Puoselėkite, 

saugokite savo šeimos židinį ir būkite laimingi!