Neskubėkime...
Skubėdami
Prarandam
Ir išmėtom,
Ir nepamatom
Skrisdami
Dvasia,
Nei uogos sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse
Tiktai paskui,
Kada jau visko turim,
Jau sendami,
Pajuntame staiga
Į pačią širdį
Priekaištą ar dūrį –
Užlieja juodo
Išgąsčio banga,
Kad mes
Visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm
Tarp beprasmių
Reikalų,
Kažką svarbaus praleidom ir praėjom
Ir jau nepataisyti.
Per vėlu.
Padėkokime mylimiems žmonėms,
kad jie yra mūsų gyvenime
Išvydę jų nuoširdžias šypsenas,
Pasijusite laimingi ir ypatingi
Padarykime tai, kol dar ne vėlu..
Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką jis gali, o vaikosi to, ko jis nesupranta.
Kaip bitės renka medų, taip ir
žmogus kuria savo namus
neskubėdamas, metų metais. Ir tai
natūralu, nes namai – tai jo nueito
kelio atspindys. Puoselėkite,
saugokite savo šeimos židinį ir būkite laimingi!
